Derlingi ,,Riešutukų’’ metai
Dramos studija ,,Riešutukai” susikūrė šių mokslo metų pradžioje. Į ją renkasi aktyvus jaunimas, nebijantis tiek sceninių, tiek meninių iššūkių. Studijoje ne tik vaidiname, bet ir atrandame ryšį su menu ir drama konkrečiai.
Pirmiausia mes, jaunieji aktoriai, jėgas išbandėme savo mokykloje: paruošėme gražų scenos vaizdelį Europos kalbų dienai. Vaidinimas buvo dzūkų tarme, kurią daugelis esame primiršę, o jame pasakojama apie du žmones, kurie negali gyventi vienas be kito. Žinoma, neišvengėme šiokių tokių klaidelių, kadangi savo veiklą buvome ką tik pradėję ir per tris užsiėmimus jau turėjome parengti programą. O buvo taip. Pagrindinis aktorius, vaidinantis senuką, staiga pamiršo savo žodžius. Mūsų vadovė, stovėdama užkulisiuose, bandė padėti jam. Tuo metu senukas turėjo sėdėti. Kai vadovė pasakė ,,Sėsk”, jis ir pakartojo: ,, Sėsk”! Po tokių jo žodžių visa salė prapliupo juokais… Nepaisant nesklandumų, pasirodymas visiems patiko.
Po linksmo debiuto gavome pasiūlymą paruošti programą Advento popietei. Prisiminėme senas adventinio vainiko tradicijas, žiūrovams dalijome linkėjimus ir patarimus, o pačioje pabaigoje paruošėme siurprizą - trumpą vaidinimą apie miško gyventojus ir jų vargus žiemą. Po šio pasirodymo mūsų gretos išaugo: į dramos studiją atriedėjo dar keli ,,Riešutukai”.
Kad turėtume iš ko pasimokyti, Lazdijų kultūros centre žiūrėjome Alytaus dramos teatro spektaklį ,,Buratino nuotykiai”. Supratome, kad aktoriui amžius nesvarbu: rimti dėdulės scenoje šėlo kaip tikri personažai, kuriuos jie vaidino…
Baigėsi žiema, bet tik ne mūsų veikla. Artėjo Knygnešio diena, ir reikėjo visiems priminti, koks ypatingas lietuviškos knygos kelias. Tai ir priminėme. Ir ne tik savo gimnazijos bendruomenei, bet ir Veisiejų savivaldybės darbuotojams. Na, nesigirsiu, apie tai galėjote ,,Dialoge” pasiskaityti.
Kai jau aktorėliai buvo suplanavę pailsėti nuo visų vaidinimų, vadovė netikėtai pasiūlė aplankyti Veisiejų socialinės globos namus. Pradėjome ruoštis, kad viskas būtų sklandžiai, o ne taip, kaip patį pirmąjį kartą. Prie aktorių prisijungė ir kelios penktokės – Eivilė, Karina, Martyna ir kitos - kurios deklamavo labai gražius eilėraščius. Dauguma buvo apie Lietuvą ir meilę jai. Kai Dalytė deklamavo Maironio ,,Lietuvą brangią”, stebėjomės, kad kelios močiutės deklamavo kartu! O vienas eilėraštis buvo skirtas būtent senelėms. Tai Martyno Vainilaičio ,,Sveika gyva, senele mano’’. Po šio eilėraščio daug kas braukė ašaras. Po vaidinimo mus labai gyrė, visiems patiko, kad dzūkiškai kalbėjome. Ir dar saldžių dovanų gavome!
Grįžę visi aptarėme, kas buvo blogai, kas gerai, ir sugalvojome pastatyti dar vieną vaidinimą. O kokį, tai bus paslaptis. Ateis laikas, ir pamatysit. Bet galiu jums pasakyti, kad tas vaidinimas bus labai įdomus, ir mes jau pradėjome jam ruoštis. Tad laukite kitų mūsų pasirodymų kitais mokslo metais. O dabar - iki.
Viena iš ,,Riešutukų” kekės - Gabija Sukackaitė ,
6b klasė
Nuotraukos:
