Jolita Vailionienė
Baigėsi regioninio tapatumo stiprinimo programa „Dzyvų dzyvai“. Beveik visą mėnesį gimnazijoje viešėjusi kilnojama paroda iškeliaus į Krosnos pagrindinę mokyklą. Paroda yra baigiamasis šio projekto akordas ir pristato Vilniaus, Varėnos, Lazdijų bei Alytaus miestų ir rajonų mokyklų bei klubų vykdytą veiklą. Stenduose užfiksuotos akimirkos, kur mokiniai artimiau pažino Dzūkijos kraštą, keliavo, šventė kalendorines šventes, dalyvavo įvairiuose edukaciniuose užsiėmimuose, susitiko ir linksminosi bendrose vakaronėse.
Paroda per metus aplankys visas mokyklas, gimnazijas ir klubus, kurie dalyvavo šioje programoje.
Veikla vykdoma, įgyvendinant Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamą projektą TAPK („Neformaliojo švietimo paslaugų rėmimo sistemos sukūrimas savivaldybėse"), kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
Edita Vaitkevičiūtė
Veisiejų gimnazija dalyvauja regioninio tapatumo stiprinimo programoje „Dzyvų dzyvai“. Programos tikslas – siekti giliau pažinti Lietuvos etnokultūrą, orientuojantis į Dzūkijos etninį regioną. Pažinti gimtojo krašto praeities ir šių dienų etninės kultūros realijas, jas fiksuoti, analizuoti, sisteminti bei propaguoti. Didžiausią dėmesį skirti folklorinei tradicijai, gaivinti senąsias liaudies dainas ir šokius, ieškoti individualaus santykio su dvasiniu kultūros paveldu. Organizuoti tradicinių kalendorinių švenčių šventimą, siekiant susikurti jaukesnę, įdomesnę bei patrauklesnę aplinką patiems sau ir kitiems, mokytis tolerancijos ir pagarbos kitoms kultūroms.
Programoje dalyvaus 6-18 metų vaikai iš įvairių Vilniaus, Varėnos, Lazdijų bei Alytaus miestų ir rajonų mokyklų bei klubų.
Veikla vykdoma, įgyvendinant Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamą projektą TAPK („Neformaliojo švietimo paslaugų rėmimo sistemos sukūrimas savivaldybėse"), kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
Jolita Vailionienė
“Dzyvų dzyvų“ projektui perkopus į antrąją pusę, rieda pirmyn ir projekto veiklos. Ką tik pasibaigus sausiui, turime dar po vieną gražų rezultatą – „užauginome“ po Dzūkų pasaulio gyvybės medį. Šiai temai buvo skirtos sausio mėnesio veiklos.
Pirmiausia šeimynoms teko pasidomėti ir išsiaiškinti, kas gi tas pasaulio gyvybės medis yra, o po to susieti su Dzūkija ir savu kraštu. Vaikai iš karto nusprendė, kad dzūkas neatsiejamas nuo miško ir savaime suprantama, nuo grybų, ypač baravykų ir lepeškų. Kadangi gyvename vaizdingame ežerų krašte, apsupti Ančios ežero, po medžiu paleidome „plaukti“ žuvis, antis – Veisiejų herbo simbolius ir „gelažines varlas“- balinius vėžlius, kurie taip retai paplitę Lietuvoje, bet sutinkami Veisiejų apylinkėse. Po medžio šaknimis rangosi žalčiai, pukši ežiai, šalia sirpsta bruknės ir spalgenos.
Kostiumuotas dzūkas ir dzūkaitė irgi surado savo vietą. Šalia prigulė stirnos, straksi voverė, varlinėja gandras ir dūzgia bitelės... Pačioje medžio viršūnėje sužibo visi dangaus šviesuliai – saulė, mėnulis ir žvaigždės.
